dūlėti reikšmė
Kas yra dūlėti? 1 dūlė́ti, -ė́ja (dū̃la, dū̃li, dū̃lia Kp), -ė́jo intr., dulė́ti, -ė́ja (dùla, dùli), -ė́jo, dū́lėti, -ėja, -ėjo Krkl 1. pamažu virsti dūliu, dulkėmis, sausai pūti, trūnyti: Po trepais primesta visokių skarmalų, ir dū̃li Gs. Nebaštikas pakavotas tuoj dū̃li Rdm. Drėgnoj vietoj drabužiai pradeda dulė́ti Rud. Jau mano senelio kaulai po žemėms dulėja Krtv. Medis jau dūlė́ti pradeda, t. y. virsta į dūlius J. Malkos dula Gmž. | prk.: Aš čia ilgai nedūlė́siu – dumsiu į miestą Šlvn. 2. palengva degti, smilkti: Šlapios malkos pečiuj ilgai dūlė́ja Auk. Malkos nedega, o tik dū̃la Knv. Baigia dūlė́ti pagalys Pn. Perdžiūvusios durpės greičiau dūlėja rš. 3. senti, menkėti: Mano diedukas jau baigia dūlė́ti Ig. Baigia dulė́t senis, o vis bamba Kp. 4. neaiškiai matytis, dūluoti: Matau, kad kažkas dū̃li, bet nepažįstu kas Sml. Žiūriu – dū̃li, prieinu – pavalkai Sl. Nebetoli tamsoje dūlėjo siaurutis tiltelis per purviną upelį Vaižg. \ dūlėti; įdūlėti; išdūlėti; nudūlėti; padūlėti; sudūlėti
2 dūlė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. sėlinti.