išpinti reikšmė
Kas yra išpinti? išpìnti, ìšpina, išpýnė tr. K 1. išardyti ką supintą, nupintą: Kol merga, tai kasos supintos, o kap ištekėjo, tai kasas išpynė dz. Išpinu kasas, pynius R43. Privylė mergelę, motulės dukrelę, išpynė kaselę, išbarstė rūtelę (d.) Lp. Kas tavo, seselė, kasas išpýnė? JV684. Išpynei kaselę – jau nesupinsi, išeisi iš motulės – jau nesugrįši LTR(Tvr). Išpìnk vyžą, jei negerai nupynei J. | refl.: Pynė išsipina K. Išsipýnė kasa, susipink Š. Reiks kirpti žemyn, nestovia tie plaukai, išsìpina Ms. Pusberniai buvo kumelei uodegą supynę, tai kol išsipýnė lauka, i vaikščiojo kaip su strypu Škn. Neužmezgė mezgų, pametė teip, išsipýnė ta mezgytuvė, susinarpliojo, daba nons pasiusk Škn. Viškum išsipynė to čibulių kasa, nebesituri čibuliai Krs. ║ išimti ką įpintą į pynę: Nuimtas vainikėlis, išpìntas kasnykėlis, nepriderėsi prie vainikėlio, prie šilkų kasnykėlio (d.) Jž. Nuog galvelės rūtelę nuimčiau, iš kaselės šilkelius išpinčiau LTsI61. 2. žr. nupinti 1: Išpýniau krėslą J. Atsisėda prie angos iš plėšų išpintoje kėdėje I.Simon. Vokelė (sėtuvė) iš šiaudų išpìnta Grv. Kubilas būna tokis iš šiaudų išpìnta Grv. Tvora iš šakų išpìnta – tai tuinas Nmč. Iš vyšnių šakelių išpinsiu laivelį LTR(Stk). | Prastos staklės – vos išpýniau (šiaip taip retą išaudžiau) audeklą Slm. | refl. tr.: Kas atsitiko su jo trobele, kurią jis buvo iš karklų išsipynęs J.Marc. 3. perkaišant užpildyti pinamo daikto tarpus: Aš išpýniau šiaudais lovą J. Padarys kretilą didelį: sulenks kampus, išpìns su šakelėms Brs. Išpìntas [žilvičiais], aplipdytas [moliu] kaminukas Kb. Iš pajūrio (Jūros upės pakraščio) parsineša plėšų, su toms plėšoms [tvoras] ìšpina Pj. Eglelėm išpìnta [tvora] gražiai Pb. Žabrai (tokios šakutės) tinka tvoroms išpinti Šlv. Ratų galą su viela išpýnė Krš. Langai buvo išpinti geležimis, kad kelionėje būtų geriau apsisaugoti nuo nelaimės J.Balč. Ką išpýti (orig. išpį́ti) KII293. Tai aš išpinčia kelelį juostelėm LTR(Klt). | prk.: Gyvenimas vargais išpintas rš. | refl. tr.: Išsipýniau tvorą Š. 4. refl. prk. išsisukti, išsinarplioti: Kad išsipint iš šitų gyvačių skolų, tai daugiau nieko nenorėč Ds. Šiemet vasarą led išsipýniau (vos išsiverčiau, vos pragyvenau) Nč. Tik gudrumu tenai buvo išsipìnta [iš nelaimės] Dkš. 5. refl. prk. suprastėti, išnykti: Pirma turėjo tokių gražių kiaulių, o dar̃ visos išsipýnė Kb. 6. tr. prk. suprantamai pasakyti, išaiškinti: Pina pina ir nieko neìšpina – nežinau, ką jis nori pasakyt Ėr. \ pinti; apipinti; atpinti; dapinti; įpinti; išpinti; nupinti; panusipinti; papinti; perpinti; prasipinti; pripinti; supinti; užpinti