išskelti reikšmė

Kas yra išskelti? išskélti, ìšskelia, išskė́lė tr. K, Š; M 1. DŽ1 skeliant padaryti: Iš to lenkto uosio galėsim išskélti šlajom pavažas Sml. Iš balto diemedėlio išskelsiu irklelį LTR(Mrj). Ei išskel̃s, išskel̃s baltas lentužėles, dirbdins naujas staklužėles JV49. O kai jis pakirs žalią liepelę, išskels baltas lenteles N352. 2. refl. tr. skeliant atsidalyti: Te balana, išsiskélk šupulį dantims išsikrapštyti Š. 3. smūgiu išdaužti, išrėžti (dalį ko): Velnias rėžęs [blezdingai] su lenciūgu, uodegą kaip skelte išskėlęs S.Dauk. 4. refl. išsikelti, atsiskirti: Išsiskė́lę iš sodžiaus, dabar sau gyvenam vieni Š. 5. Sut, L, NdŽ, DŽ1 skeliant išgauti, įžiebti: Senovė[je] nebuvo tų degtukų, išskéldavo ugnį Žr. Ižskeliu ugnį SD117. Matai, tai tu esi už mane tvirtesnis, kad tu ugnį iš akmino išskeli Sln. | prk.: Pakilk! ir išskėlęs kibirkštį iš savo krūtinės, iš aukšto po kojų mums kriski ant kieto akmens V.Myk-Put. | refl.: Raudys, išsiskėlęs iš titnago, pypkiavo rš. 6. refl. prasikalti, praskilti: Išsikalo vištelis, išsiskėlė SD413. 7. kurį laiką labai skaudėti: Dvi paras galvą išskė́lė, nemigau KzR. 8. šnek. drąsiai išsakyti, išrėžti: Aš jam viską išskėliau akysna Dkšt. \ skelti; antskelti; apskelti; atskelti; įskelti; išskelti; nuskelti; paskelti; perskelti; praskelti; priskelti; razskelti; suskelti; užskelti