išstaugti reikšmė

Kas yra išstaugti? išstáugti, išstaũgti, -ia, ìšstaugė 1. intr. Š, Ser, NdŽ, KŽ kurį laiką staugti. | refl. Š. 2. intr. NdŽ staugiant išeiti. 3. tr. staugimu numanyti būsiant (nelaimę): Šuva staugė ir ìšstaugė nelaimę Ėr. Jei šuo staugia, tai išstaugia gaisrą MTtV215(Upt). | refl. tr.: Šunį (staugusį naktį) nušaut ir sakyt: išsistaugei ant savo galvos. Tada nelaimė nuo žmogaus nueina LTR(Rk). 4. refl. NdŽ staugiant nuvargti, pailsti. 5. intr. menk. rėkiant, dejuojant praleisti kurį laiką: Išstáugė žmogus visą naktį dantim ištinusiais KzR. 6. tr. prk. ūžimu, švilpimu išblaškyti, pašalinti: Vėjai vis tiek staugė, pusnys pustė, kol išpustė ir išstaugė visą kantrybę iš Baubos galvos K.Bor. 7. refl. Smn šnek. išsidanginti, išsitrenkti: Jau vė kur išsistáugė in sodžių Pns. Metė kaimą ir į miestą išsistáugė Dkš. Išsistáugė pro tamsą ir be pusryčių Rdm. \ staugti; apstaugti; atstaugti; įstaugti; išstaugti; nustaugti; pastaugti; parstaugti; perstaugti; prastaugti; pristaugti; sustaugti; užstaugti