ištylėti reikšmė

Kas yra ištylėti? ištylė́ti Š 1. intr. KŽ kurį laiką tylėti: Užpyks ko, ir ištỹli visą dieną DŽ1. Atsitikdavo, kad mokinys ir profesorius ištylėdavo visą valandą V.Myk-Put. | prk.: Nejaugi dešimtį metų ištylėjęs [laikrodis] ėmė eiti? rš. ║ prk. kurį laiką nerašyti, neatsiliepti raštu: Metus kaip žemė ištylėjau, nei broliams, nei seserims neparašiau rš. 2. refl. Š pakankamai tylėti: Jau kai jis kalba, tai kalba, bet kai nutyla, tai nutyla. Tegu išsityli V.Myk-Put. 3. intr. įstengti tylėti, neatsiliepti, neatsakyti, ištverti nekalbėjus: Sunku ištylė́ti, girdint tokią jo kalbą DŽ. Nebeištylė́jau ir atsišaukiau Ds. Kai ištyliù nieko nesakius, tai nėr piktumo (nesipykstame) Gs. Aš negaliu ištylė́t – turiu prašnekyt, kai susipykstu Alk. Jai galvą nukirsk, o teip neištylė̃s Snt. Siusi pasiusi, neištylė́si, kai visi šnekam, kai tu čia ištylė́si [p]Erž.