išvara reikšmė

Kas yra išvara? 1 ìšvara sf. (1) Š, BŽ78, išvarà (3b) Ln, Ldk, Glv, Kvr; M 1. Žmt, Ln, Kur, Btg, An kelias galvijams varyti ganyklą, varykla, genetys, išgana: Važiuok to kaimo ìšvara ir pateksi į kelią Pn. Pro ìšvarą vienas piemuo galvijų neišgena Auk. Ko tas skerdžius nevaro toliau galvijų, tik po išvarą trinasi visą rytą! Srv. Žiūrėk, gale išvarõs karvė vasarojuj! Ldk. Ko tas Juzukas ìšvaros netaiso? Št. 2. Rm, Vel vieta, kur suvaromi viso sodžiaus gyvuliai, išvaryti iš varyklos (ppr. sodžiaus gale), stovynė: Čia buvo viso kaimo ìšvara Vl. Varyk išvarõn Glv. Išvaroje baubė tik ką išgintos karvės rš. Išvarõj tikrai gerai augs kviečiai Kvr. O kokia jų žemė puiki, vienos ìšvaros! Žž. Ant ìšvaros kodėl neaugs gerai [daržovės] Pg. Gyvoliams reikia ìšvaros J. Varykla varyk gyvolius į ìšvarą J. 3. ppr. pl. BŽ78 kas išvaryta, gauta varymo būdu: Deguto išvaros Lnkv. 4. scom. kas išvarytas: Ką darysi, priėmiau tą ìšvarą, kur jis pasidės toks jaunutis Slč. Tavęsp šaukiame išvaros sūnūs VoK20.
2 ìšvara sf. ppr. pl. (1) kas išvirta, nuoviros: Liepdavo, suvirinus karklelius, vaiką šia išvara nuplauti rš.

Ką reiškia žodis išvaraklyti? Visi terminai iš raidės I.