išvartelioti reikšmė

Kas yra išvartelioti? išvartelióti 1. Vkš žr. išvartalioti 1: Ižvarteliõs bonkas, – girtas čia eina DrskŽ. Prypuls, išvarteliós visus indus Jdr. Stulpus ir ženklus pagoniškų dievaičių išvarteliojo brš. Įeina ant galo virsdamas į vidų, vis numėčio[ja] ir išvartelio[ja] Jzm. Vė[ja]s medžius išsukinė[ja], išvartelio[ja] Krš. | refl.: Nėr vyrų [sodyboje], išsivárteliojos toros, apirusi daržinelė Krš. ║ Visi nusgėrė, išvarteliojo kap pėdai pabarėn LTR(Al). Ne tik tu nedaturėtum, bet ir pelės išvárteliotų Srj. | refl. Pp: Išsivárteliojo kasėjai pavargę, nusivarė nepratę Krš. Saviškiai išsivárteliojo i miegta, o mun kiaulių šerti DūnŽ. | prk.: Išsivártelio[ja] vyrai pusamžiai dabar Krš. Vienus ištaškys mašinos, kiti vėžiais išsivártelios Rdn. Užlesė kokio beico – šešios vištos, sveikos, po vieną, po vieną ir išsivárteliojo Krš. 2. žr. išvartalioti 4: Per dvi savaiti išvarteliojo kunigas Maldutis visą savo ir apdulkėjusį klebonijos knygyną A.Vien. ◊ iš kójų išsivartelióti išmirti: Kas bus, kai visi [seniai] iš kójų išsivarteliõs? Drsk. \ vartelioti; apvartelioti; išvartelioti; nuvartelioti; pavartelioti; suvartelioti