vartelioti reikšmė
Kas yra vartelioti? vartelióti, -iója, -iójo NdŽ, KŽ, vártelioti, -ioja, -iojo, var̃telioti; BzB337 žr. vartalioti: 1. Kaip ir apstojo vártelioti trobas, taip nebspira Rdn. Čia sienojukai krugli – kad vėjas [stogo] nevárteliotų Grv. Viską várteliojo, draskė, daba peika, atstatinė[ja] Krš. | refl.: Žemė dreba tenai, numai kaip krabikės várteliojas Krš. Avarijos, várteliojas mašinikės kaip dėžikės Krš. ║ intr. griuvinėti: Rodžia, kap parejo tėvelis, kap varteliójo DrskŽ. Būt pagrūdęs, pamušęs várteliodamas [girtas] Lp. | refl.: Tiek buvau nusivariusi, ka akys žaliavo, várteliojaus Rdn. Prigeru vaistų – i várteliojuos, negėriau – nevirtau Krš. Juokias ir várteliokias iš tų jaunų – visai nesusitupėję Krš. Tėvai pareina, varteliójasi – ir vaikai toki DrskŽ. Várteliojas girtos bobos Rdn. Kaime visi jauni gera, várteliojas kaip kiaulės Krš. Vėlek várteliojas girti, netaisos mūso žmonys Krš. ║ refl. prk. mirti: Várteliojas seniejai, kas teme kaime beliks, jauni nepulna pri žemės Krš. 2. Arklį varinė[ja], i paskiau tus linus vartelió[ja] an tos minamosios Žr. Žirnius varteliója kap ir šieną Dv. Sesuo apluoke šieną vartelió[ja] Vkš. 3. Neturėdamas ką daryti, pradėjau vartelioti knygą J.Jan. Senis vartelioja laikraščio puslapius rš. 4. Vanduo varteliojo jį (vabalą) į visas puses J.Balč. | refl.: Akmenukas várteliojas, ir negaliu užžiebt mašinkos Alv. Užveržu su klyniukais [tekinį], ka nevar̃teliotųs Krš. ║ tr. kraipyti, judinti į šalis: Vártelioja visap kojas, pinoja pinoja DrskŽ. ║ refl. krutėti, vartytis: Vaikas nenusėdės, tura ans šėlioties, vártelioties Krš. 5. refl. gulinėti, gulėti: Várteliojas po lovą lig dvylektos DūnŽ. Po vaiko várteliojas daba mėnesiais, o mas ejom visur kaip kumelės Krš. 6. refl. nuolat keistis, mainytis: Ai, blogai – taip viskas i várteliosias Trš. 7. tr. prk. keisti kieno pažiūras, įsitikinimus: Pavėjiniai žmonys dabar – gali vártelioti kaip nori Krš. | refl.: Várteliojas žmonys: šiandien taip, rytó išvertę rankoves Krš. Lietuviai daba várteliojamos labai Trš. ◊ liežùvį vártelioti kalbėti, šnekėti: Liežùvį sunkiai vártelio[ja] – ko su tokiu šnekys?! Krš. Po karo nežinojai, katra koja raišti, kaip liežùvį vártelioti Pln. liežùvis nesivártelioja neprakalba: Tiek prigera, ka i liežùvis nevárteliojas Krš. \ vartelioti; apvartelioti; išvartelioti; nuvartelioti; pavartelioti; suvartelioti