raišti reikšmė

Kas yra raišti? ráišti, -ta (-ia, -a), -o (-ė) intr. 1. N, I, Kos36, Jms, Š, DŽ šlubuoti, raišuoti: Ráišia žmogus, koją skausti Grd. I mun kojos kulnis skausta, negaliu ištūrėti ir einu raišdamà Trk. Jau kuris tat laikas ráišdamas vaikščioju Ll. Jau pasigavo, ale visą mėnesį ráišė Erž. A kas koją padaužė, ka taip ráiši? Krš. Jis neráiša, nė nėko – sugijo Vn. Kojas batai nugriaužė, ir raištù eidamas Šll. Pagydė, nebráišė visai Pvn. Išdilė sutrenkimas, nebráišė Grd. Jau mudu raištava J. Ant galo nuaugo piemenės koja – raišta, nepaeina, negalinti kiaulių ginti Žem. Pats išėjo raišdamas. Nenorėjo, kad jam padėtų LzP. Visi sąnariai yr tvirti, galėčiau ir darbą dirbti. O kaip žmogų sutinku, kaip regint ráišti užninku JD84. Ir jis raišė ant savo strėnų BB1Moz32,31. Muno arklys pradėjo ráišti Kv. Ar nematai, kad dešine koja arklys ráiša? Užv. Ráišė, vilko koją karvelė Krš. Arklys ráišta Trš. Širvukas vėl raišo ir pasiliko paskui BsMtII182(Klp). | prk.: Daug tų mūsų gyvenimo apsireiškimų slenka, dažniausiai raišdami, pro mūsų visuomenę, iš niekur patarimo, iš niekur reikalingų nurodymų nesusilaukdami Pt. Raišdamas (labai silpnai) teka vanduo Šts. O kuomet odą apleidžiame arba menkai apie ją [=ja] tesirūpiname, tuomet veikimas plaukinių gyslelyčių silpnėja ir medžiagos permaina raišta (sutrinka) Blv. 2. K darytis raišam, šlubti: Arklys ráišta, šlumba (ima šlubuoti, kulniuoti) J.Jabl. 3. šnek. smarkiai eiti, bėgti, sprukti: Kad raišo lauk iš tų dobilų! Šts. ◊ kurià (katrà) kója ráišti kaip elgtis, suktis, išsisukti (pakliuvus į keblią padėtį): Nežinojo [žmonės] po karo, kaip šokinėti, katrà kója ráišti Vn. Ot skubu, tai skubu, nebeišmanau, kuria koja beraišti! Gršl. Nebišmano, kurià kója beráišti Krtn. \ raišti; apraišti; atraišti; įraišti; išraišti; nuraišti; paraišti; praraišti