skausti reikšmė

Kas yra skausti? 1 skaũsti, -ta, skaũdo Rtr 1. tr., intr. impers. DŽ1 imti skaudėti: Viršukalnėse trūksta deguonies, skausta ir svaigsta galva sp. Sunku širdelėj, skausta galvelė, svetimas stogas, karti duonelė S.Nėr. Beauštanti aušružėlė, betekanti saulužėlė, beskaũstanti galvelė LB24(Vlkš). Nuo alaus galvą (pilvą Mrj) skaus, nuo degtinės – dar labiaus LTR(Smn). 2. intr. NdŽ kęsti skausmą. 3. intr. svilti, gruzdėti: Nuo pečiaus rūbai skaũsta Ob. Dabosma, kaip tie akmenai stovia [pirtyje], ar te neskaũsta siena Ob. Bandelės pradeda skaũst Ps. \ skausti; apskausti; įskausti; nuskausti; paskausti; praskausti; suskausti; užskausti
2 skaũsti, skaũdžia, skaũdė Rtr 1. tr. LL69, DŽ pikta daryti, skriausti: Patėvis labai mus skaũdžia Kair. Kam tą siratelę skaũdat, besarmačiai jūs! Krš. Sodiečiai dideliu balsu aimanuoja, taip jie esą vokiečių skaudžiami Pt. Ir nė vieno žmogaus neskaudė be reikalo BM264(Šl). ^ Geriau skaudžiamám nukentėt, negu kitą skaũst Aln. 2. tr. daryti, kad skaudėtų, skaudinti: Man kepurė galvą skaudžia, ė šoblelė šoną traukia LTR(Grv). Žmogų neskaudžia (negilia) bitinis vilkas (toks vabzdys) Rdš. 3. intr. sielvartauti, liūdėti: Idant teip skaustum ant sopulio jo, kaip jis skaudė ant skurdos tavo brš. ◊ šìrdį skaũdžia liūdna, nemalonu, sunku: Gražu pažiūrėt, ale šìrdį skaũdžia Aps. Oi, sopa, sopa mano galvelę, oi, skaudžia, griaudžia mano širdelę NS1296(Kp). šìrdį skaũsti teikti skausmą, graudinti, liūdinti: Kas skaudžia širdelę, kas tave kamuoja? LTR(Ut). Mušei žirgelį vis per galvelę, skaudei mano širdelę (d.) Kb. Rūstūs žodeliai skaudė širdelę LTR(Sln). Kad juosia man juostelę, skaudžia mano širdelę N70. \ skausti; įskausti; nuskausti; paskausti; suskausti
3 skaũsti, skaũdžia, skaũdė intr. Al, Rš skambėti, siausti: Tai žydi, žydi šile putinėlis, tai gražiai skaudžia medyj bitinėlis LTR(Mrk). Gieda skaudžia saldotai Zr.
4 skáusti, skáudžia, skáudė intr. šnek. greitai eiti, skuosti: Kur tu itickoj žmonių greitai skáusi! Grv.