išvaržyti reikšmė

Kas yra išvaržyti? išvaržýti tr. KŽ 1. iter. išveržti 1: Šitam skiete jau nemožnės aust, ba visas išvaržýtas Ūd. Alų par anksti sukošė – ir išvar̃žė bačkas Jnš. | refl.: Nuo sunkaus stogo siena išsivar̃žo Ds. ║ Šaltis išvar̃žė visus žiemkenčius Jnš. Rugiai šiemet šalčio išvaržýti Lnkv. Dobilai apiplikę lopais – plikšalos pavasarį išvaržė J.Avyž. 2. refl. nusikamuoti: Aš sunkiai, labai sunkiai, par daug sunkiai [gyvenau] – labai išsivar̃žęs Č. Išsivar̃žę esma su darbais Vn. 3. refl. susivirškinti: Valgyk daugiau – iki vakaro išsivaržỹs Rmš. 4. Ps, Lnkv, Krsn, Snt paleisti iš varžytynių: Jį už skolas išvar̃žė, atėmė ūkį Ėr. Kad kaip anie laikai būt buvę, tai žemelę būt išvar̃žę Mžš. An varžytinių triobas išvaržýdavo Adm. ^ Eina kai išvaržýtas Tr. ║ refl. tr. laimėti, gauti varžytynėse: Jos tėvo namelius ir žemelę išsivaržė kaimynai I.Simon. Juodikių kaime Matizas turėjo išsivaržęs ūkelį I.Simon. \ varžyti; apvaržyti; atvaržyti; įvaržyti; išvaržyti; nuvaržyti; pavaržyti; pervaržyti; pravaržyti; privaržyti; suvaržyti; užvaržyti