pavaržyti reikšmė

Kas yra pavaržyti? pavaržýti NdŽ 1. Sut iter. paveržti 1: O šitie vėl, kurie tuos tinklus gerai pavaržyt turi, tad tur turėt tėvą su savimi aldijoje DP379. | Papai pavaržyti, pečiai pastatyti LTR(VšR). | prk.: Gražus darželaitis auksais pavaržytas, sėdi sesaitė žmonių pašlovyta LTIII422(Sln). Linksmus vakarelis auksais pavaržytas, sėdi sesaitė suole pasodyta LMD(Sln). 2. iter. paveržti 4: Nereik parsegti, užteks tik uknolius pavar̃žius Brs. 3. refl. tr., intr. nusitrinti (ppr. ką veržiant, varžant): Pasivaržiáu rankas su atvarslais, o nirstantį arklį nepataisiau Plng. Pasivar̃žė pirštas – nuejo skūra Plng. 4. refl. pasiraivyti: Kap pasvaržaũ, tai net kaulai braška Vlk. 5. tr. NdŽ kurį laiką neduoti laisvės. 6. refl. NdŽ, Žeml palenktyniauti, pakonkuruoti: Ta teip i pasivaržýdami sušutysiam po cielą dešimtį kiaušių Žd. Turėjau su kitais dėl meistro pasivaržýti Vkš. Aš drąsiai galėjau su juo pasivaržyti [savo gražumu]! rš. ║ pasirungti, susiimti: Einam pasivaržýti, matysma, katras stipresnis esam Vkš. 7. refl. NdŽ pasidrovėti: Miegojo ant pliauskų: pasivaržė žmogus net seną ligoninės skrandą pasidėti po galva J.Balt. Prašyčiau ramiau, o tai nepasivaržysiu duris parodyti P.Vaičiūn. \ varžyti; apvaržyti; atvaržyti; įvaržyti; išvaržyti; nuvaržyti; pavaržyti; pervaržyti; pravaržyti; privaržyti; suvaržyti; užvaržyti