išvokuoti reikšmė

Kas yra išvokuoti? 1 išvokúoti tr. Š, DŽ, Pkl, Yl, Tl, Prk, Plik išminkštinti (kailį): Kailį reik gerai išvokúoti, ka būtų minkštas NmŽ. Teip minkštai išvokãvo kailį, rodos, imk ir kišk į ausį Vvr. ^ Kailis išvokuotas minkštesnis, o pati tykesnė LMD. | refl. KŽ: Kaišiant nuolat žiūrima, kaip kailis išsivokuoja, kad visur lygiai bei vienodai iškaišus rš. ◊ káilį (nùgarą, šónus) išvokúoti Vgr, Kal prilupti: Oi durnius tas vyras yra, netura savo pačiai gerą bizūną, káilį gerai išvokúoti! PP85. Ot, tokiai bestijai išvokuotų kailį, kad skidervos lėktų! LzP. Tokiam žalčiuo mažai káilį išvokúoti Rdn. Ka pareis girtas, su tuo kočėlu nùgarą išvokúoti Trk. Aš tevie, murodos, nùgarą išvokúosu NmŽ. Kad išvokúosiu tau šónus, tai žinosi, kas yra atsibarti Brs. \ vokuoti; išvokuoti; nuvokuoti; pavokuoti; prisivokuoti; suvokuoti; užsivokuoti