kamantas reikšmė
Kas yra kamantas? 1 kamañtas (l. chomąt) sm. ppr. pl. (2) 1. J, K medinė pavalkų dalis: Vinkšnos medžio stiprūs kamañtai Krp. Kamantùs dirba beržinius Rmš. Nauji pavalkai, o seni kamañtai Anč. Sunkus. buvo vežimas, išskėliau kamantùs Sdk. Blogi kamañtai arkliui peilis po kaklu Rm. Sulaužiau kamañtą OG22. Susiveria éivos kamañtuosna Vrn. Pavalkai dar geri, tik vienas kamañtas įtrūkęs Šš. Pavalkų kamañtas (viena kamantų dalis) perlūžo Kp. Kamañtas lūžo, ir pavalkai persikreipė Mrc. Pakinkyk su kamañtais arklius Slnt. Vienas pavalkų kamantas suskilo Grz. Arklys taip traukė, kad kamañtas trūko Krč. Pavalkam abudu kamañtai sulūžo Jnšk. Kamantai išsinėrė iš pavalkų Pkr. ^ Kojos kai kamañtai (kreivos) Trgn. Storos lūpos kaip kamañtai Škn. Ilgos kojos kai kamañtai (dial. kamuñtai), vienoj pusėj penki kuntai (svarai) Ds. Riekė riekę kai kamantą NS801. Duonos apsìriekė aplink bakaną kap kamantùs riekę Tvr. 2. pavalkai: Su kamañtais važiuojant, arkliui kaklo negraužia Lš. 3. šorai, plėškės: Pakinkė naujuose kamantuose arklius Rdm. 4. scom. Slnt griozdas; apsileidėlis, tinginys: Tu, kamañte, kur landžioji! Tl. ◊ iš kamañtų išpùlti persidirbti: Verpiu, bet iš kamañtų neìšpulu (nepersidirbu) Šts.
2 kamantas sm. Q123, CI468 kamantinėjimas, kvaršinimas.
3 kamántas sm. (3) gabalas; sklypas: Kamantą duonos atariekiau Dglš. | Jis turi kamántą žemės Rdm.