kamantinėti reikšmė
Kas yra kamantinėti? kamantinė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr. JD866, Š, [K], G89 klausinėti; tardyti: Išsivadino jie vyriausiąjį Eglės sūnų Aržuolą į girę ir apstoję jį kamantinėjo BsPIII320. Kamantinė́k nekamantinė́k – vis tiek anas nieko neūturs Ktk. Vis uošvis kamantinė́[ja], kada ataduosi pinigus, t. y. klausinė́[ja] J. Va, kaip Petrienė Barbę kamantinė́ja Rs. Jau tu mano vaikų nekamantinė́k! Skp. Nesiųsk vaikų pas juos, bo pradės kamantinėti, tie viską ir išplepės Škn. Kamantinė́ji žmogų, kaip laiko per daug turėdamas Žml. Kam reikia ten jį kamantinėti (kas? kur? kaip?) – nemandagu ir negražu Slk. Ir kamantinė́si prisispyręs Jrb. Jaunosios pasekėjai užkelia jaunojo veselnykams vartus ir kamantinėja Dkš. Ko tu čia mane kamantinėji kaip kokį piemenį! Vkš. Ar aš tau vaikas, kad tu mane kamantinėji? Gr. | Atėjo tardytojas ir ėmė ją kamantinėti Skr. Taip staršina, bekamantinėdamas Rimeiką, vis galvojo apie gerą „dėlą“ ir kyšius Žem. | refl.: Tai čia kamantinėsis apie kiekvieną nieką Rm.