karėti reikšmė

Kas yra karėti? karė́ti, kãri (-ėja), -ė́jo intr. BŽ54, Š 1. būti pakibusiam, kabėti: Šita lenta kãri (neglaudžiai prikalta) Ėr. An mūsų debesys karėjo, i nelijo Ml. Voras vos karė́jo ant plonučio siūlelio Skr. Namelio kerčioje ant lingės karėjo keturiaspenis grūstuvas Vaižg. Burės karėjo nulėpusios nuo stiebo rš. ^ Tupi tupikas, kari karikas; kad karikas nekarėtų, nei tupikas netupėtų (lašiniai ir katinas) Žg. 2. vargti, sunkiai, šykščiai gyventi, skursti: Kam čia mum karė́t, juk yra iš ko Kp. Kãri kaip ir nebeturėdamas iš ko Kp. \ karėti; iškarėti; nukarėti; sukarėti