keimaris reikšmė

Kas yra keimaris? keĩmaris sm. (1) J, NdŽ, Ms, Jnš žr. keimarys: 1. Šįmet riešutaudama keĩmarį radau Vkš. Ar riešutas, ar slyvas, ar obuolys keĩmariuose, kad du suaugę Škn. Šį metą daug yr riešutų keĩmarių Krt. Radau riešutą keimarį Yl. Ant šitos obelies auga vien keĩmariai Pln. 2. Ar moki iš obulio išpjauti keĩmarį (perpjauti dantytai į dvi dalis)? Lž. Aš moku ir iš medžio padirbti keĩmarį Lž. Kad toks gudrus esi, štai sukrauk keimarį (kombinacija iš 6 dalių) Gršl. Išardytą keĩmarį ne kiekvienas moka sudėti Lž. ◊ keĩmarį ė́sti (suė́sti, krim̃sti) toks vaikų žaidimas, kai dviese, susitarę iš ko nors, stengiasi vienas antrą užklupti pamiršus sutartą žodį, ženklą ar veiksmą: Dabar iš naujo suė́skiav keĩmarį Kal. Vakar susilažinom iš keptos bulvės, katras suė́sma keĩmarį iš prisėdimo Brs. Krim̃skim keĩmarį iš žalios (reikia visada turėti ką nors žalią su savim) Šl. Jam sekdavosi keimarį krimsti Krkl. keĩmariu nuė́sti keimarį ėdant, laimėti: Ir nuė́džiau tave keĩmariu Kal.