ketėti reikšmė

Kas yra ketėti? ketė́ti, kẽta, -ė́jo J, J.Jabl, NdŽ, Jrb, Kltn, Tv, Slnt; CII981 žr. ketinti 1: Jis kẽta šalin keliauti KI28. Stipriai ką ketąs tankiai apilsta M.Valanč. Igauniai, atsipūtusys truputelį, ketėjo vėl tą pilę atimti vokyčiams S.Dauk. Lotynų kalba reikalinga ketantiems gydytojais tapti S.Dauk. Ketù rytoj į turgų važiuot Šk. Keta mane kirsti, šakeles genėti JD178. Jau tu keti, tu keti, tu mane pamesti JD58. Žadėjau, ketėjau davatkėle būti, dingojau, dūmojau rankelės neduoti JD406. Rytoj šventa, išmiegosim, kur ketėjom, te nujosim JD790. Dar pinigų ieškinėjo, papirosų pirkt ketėjo (d.) Kbr. Ketu neklausyti Žem. Kur tu keti nueiti? Ns1832,9. Tankiai ketėjau pas jus ateiti RBPvR1,13.