kibirkštinti reikšmė

Kas yra kibirkštinti? kibìrkštinti (-yti), -ina, -ino tr., kibir̃kštinti NdŽ, Krž, Trš, Varn 1. žarstyti, maišyti (ugnį), kad eitų kibirkštys: Kam kibìrkštini tą ugnį? Vdžg. Nekibirkštink ugnį Als. Ką ten ugnį kibìrkštini? Vlkv. Nereikia ugnį kibìrkštinti Trg. Ugnį nenustok kibir̃kštinęs, bo tujau užges Vdk. | Seniau liuob piemuo į vandenį anglis kibirkštins (gesins) Šts. 2. judinti, krutinti: Nekibirkštyk malkas, da visa malkynė nugriūs Vdžg. 3. J raginti, kurstyti; kibinti: Aš aną jau kibir̃kštinu Ut. Motyna kibirkština dukterį priš vyrą Šts. Nekibìrkštink to rėklio – ims bliauti Ll. Tu jo nekibirkštyk, tegu jis sau miega Jrb. 4. refl. pykti, širsti: Kibirkštinties yra eiti į apmaudą didesnį J. \ kibirkštinti; iškibirkštinti; pakibirkštinti; užkibirkštinti