kleketuoti reikšmė
Kas yra kleketuoti? kleketúoti, -úoja, -ãvo, klèketuoti, -uoja, -avo 1. intr. Rtn, Bgt barškinti, tarškinti su barškalu (kleketu): Ar nenustosi kleketãvęs – neduodi nei užmigti Rdm. Leidžiam namo pietų – jau namie su barškalu kleketavo Žvr. Šįryt ir skerdžius ilgai nekleketúoja Pbr. Kai užsigavi varpai, tai vaikai kleketúoja su kleketais Ds. 2. intr. barškėti, tarškėti: Visą dieną po mišką karvių kleketai kleketavo Kb. Iš pradžios tai tik ką prigirdėt buvo kleketúojant, ir, ką arčiau, tą geriau buvo girdėt, paskui ir karvę radau, o jei ne kleketai, tai nigdi nebūtau radęs Nč. Kleketuodami ir žviegdami lėkė sviediniai rš. 3. intr. kalenti, klegėti (apie gandrą, erelį): Garniai kleketavo lizduos ant stogų sp. Netikėtai du dideli paukščiai, panašūs į erelius, kleketuodami pasirodė ties medžiu rš. Ir taip svajojo aras ir besvajodamas džiugiai kleketavo V.Krėv. Ant mano galvos gegulė kukuos, ant tavo bernužėlio – varnos kleketuos Mrc. | prk.: Gediminas it erelis kleketuoja po girelę B.Sruog. 4. intr. prk. garsiai kalbėti, garsiai juoktis: Susirinkę mergos ant rinkelės kad kleketúoja, kad kleketúoja! Srv. Visuos pakampiuos vaikai kleketúoja Vj. Tiek daug neklèketuok, ba pilvą skaudės Gž. 5. tr. niekus kalbėti, pliaukšti: Ką tu jo klausai, ką jis kleketuoja, jis jau tep įpratęs Mrj. 6. tr. prk. nešti, vilkti: Kur dabar tą ryšulį klèketuoji? Up. 7. intr. J, Kv klibėti, kledaruoti. 8. intr. Grv kliukėti (apie skystį). 9. intr. tarškant važiuoti: Klèketuo[ja] tokiame [prastame] vežime Up. \ kleketuoti; apkleketuoti; įsikleketuoti; nukleketuoti; pakleketuoti; sukleketuoti; užkleketuoti