klengė reikšmė

Kas yra klengė? ×kléngė sf. (1), klengė̃ (4), kleñgė (2); J 1. Rz žr. klingė 1: Lašinių durys, dešros kleñgė Jrk91. Paspausk klengę, ir atsidarys Jnšk. Mažas aš buvau, nė klengės da neatsiekiau Jnšk. Nulaužė durų kléngę Ps. ^ Kad vasarą nedirbsi, žiemą svetimas klenges čiupinėsi (pas svetimus pašalpos ieškosi) Pšl. Kur buvęs, kur nebuvęs, kapt ir kapt už mūsų durų klengės (dažnai pas mus ateina, atsilanko) J.Balt. 2. tokia ratų dalis: Klengė̃ pritvirtina rodiklį prie skieto Zp. 3. du sukalti žemėje pagaliai, tarp kurių įkišama avies galva, jeigu ji nesiduoda ėriukams žįsti: Kišim avį į klengę, ir turės duotis žįsti ėriukams Btg.