kliukis reikšmė

Kas yra kliukis? 1 kliùkis sm. (2) kliukantis kiaušinis, kliunkis, paperas: Kliùkis kiaušis, kur paliekta neišperėtas iš po vištos Škn. Ilgai pastovėjęs kiaušinis virsta kliukiù ir baisiai dvoka Vvr.
2 kliùkis sm. (2) 1. gurkšnis: Dailiais kliùkiais pieną gėrė Ggr. 2. susitraukusio, sukrekėjusio skysčio gabalas, krešulys: Pieną sutraukė į kliukiùs (jau surūgo) Tl. Pienas kliukiùkais sušokęs: begyžtantį padėjo rauginti, ir sušoko Tv. Kliùkiais suleido kildytą pieną į kubilą Rt. Kraujas kliùkiais iškrito iš rankovės – toki buvo žaizda, toks nubėgimas kraujo Lk. 3. rūgpienis: Sukliukęs pienas vadinas kliùkis Varn.
3 kliùkis, -ė smob. (2) 1. kas daug kalba, plepys: Su tokiais kliùkiais besiplepant ir laikas neprailgo Šv. Ot kliùkis žmogus – su juo kalbos nebengsi Kv. Ė, jis yra toks kliùkis, ką ten su anuo veiksi Pln. 2. apykvailis žmogus: Kliùkis toks – kaip nesuperėtas, apdurnys Škn. E tu kliùki, ne kojų apsiauti nemoki! Sd.