kliunkis reikšmė

Kas yra kliunkis? kliùnkis sm. (1), kliuñkis (2) 1. nusekęs, kliukantis kiaušinis, kliukis, paperas: Per ilgą laiką kiaušiniai kliunkiais pavirsta Mžk. Neina ma[n] kiaušinius pirkt – vis kliunkiùs įkiša Jrb. Šarka kliuñkių negeria – ji už šviežio griebia Jrb. Beveik visi kiaušiniai buvo kliùnkiai, todėl ir viščiukai neišsirito Trg. Paimk gerų kiaušinių – neišvirk kliuñkio Vn. Visi kiaušiai kliùnkiais išejo Gd. Jonis rado cielą lizdą kiaušių, bet visi kliunkiai Klp. Ana po pusrakio daug kliùnkių rado J. 2. Škn sušokusių sausų miltų ar šiaip ko gabalas: Karvės papai buvo įšalę: kad milši, liuob pienas bėgs kliùnkiais Plng. 3. kukulis: Išvirė kliuñkių Lkš. 4. trumpas rąstgalys: Tokio ąžuolo porą kliùnkių nusipjovęs, gali gerų rungų pasidaryti Trg. Kad šuniuo pririša pri uodegos gerą kliùnkį, tai šuo bėga kaip pasiutęs Trg. | prk.: Aš negaliu taip ilgai nešioti tokį kliùnkį (riebų vaiką) Ilg. 5. scom. nepaslankus, ištižęs ir menko proto žmogus, aplamis, avigalvis, kliukis: Eik eik, kliùnki, a kliùnki, ką tatai padirbai?! Plt. Tas jūsų vaikas tai tikras kliùnkis: nei jis nušneka ką gero, nei ans nėko supranta Šts. Musėt kliùnkis ir esi, kad teip nieko neišmanai Žd. Kliùnkis kliùnkis ir paliks: nė ans ko nors doro padirbs, nė ko protingo pasakys Slnt. Motyna buvo kliùnkis – ir vaikai tokie pat Als. ◊ bãlos (velnių̃ Šts) kliùnkis pasakoma ką pabarant, plūstant: Balos kliunki, juk poryt daktaro vardinės rš.