klojėti reikšmė

Kas yra klojėti? klojė́ti, -ė́ja (klõji), -ė́jo 1. intr., tr. BŽ267 būti užsiklojusiam: Jis vilkė[ja] (vil̃ki Ds, Rg) ir klojė́[ja] (klõji Ds, Rg) tais pačiais drabužiais J. Su kaldra klojė́t dabar per šalta Gs. Kuo tu klojė́si naktį, ar šituo apklotu? J.Jabl. Jis kailiniais klõji Ds. Klojė́jami kailiniai, kaldra klojė́jama J. Dar ši kaldra nė karto neklojė́ta Ds. Ar klojė́jai šitą kaldrą? Pl. Jos mano paskutinį rūbelį klojė́ja Lp. Šile gulėjau, lapu klojė́jau, per beržynėlį aušros žiūrėjau (d.) Plv. Svirne gulėjau, šilkais klojėjau JD814. Vasarą piemens dvikarte klojė́ja Brt. | prk.: Kaip aš išėjau pas anytėlę, svirne gulėjau, vargais klojėjau LTR(Plv). | refl.: Pasiūk drobulę klojėtis Up. Žmoniškos antklodės neturia, skarmalais klojėjas Up. Šitu patalu dar nesklojė́siu, turim senų Mrs. 2. intr. būti paklotam, plytėti: Ant stiklų klojėjo sluoksniai dulkių ir žymėjo musių pėdsakai LzP. Tamsūs jos plaukų garbiniai buvo ilgi ir klojėjo ant pečių J.Jabl. Juosvos šlapios miglos klojėjo ant pievų rš. Prieš mane klojėjo tarpukalnės J. Tuojau už tvartų nuolaidžiai klojėjo dirvos rš. 3. refl. ilgai miegoti apsiklojusiam: Ko tu klojė́jies ir klojė́jies, neini prie darbo? Grž. 4. tr. laikyti paklotus (linus), dirginti: Patariama linus klojėti tik ten, kur nėra vandens sp. Mirkyti ir klojė́ti linai rš. Klojėtų linų pluoštas tamsesnės spalvos rš. | Ė kur drobelę išplausiu, ė kur drobelę klojėsiu? LTR(Dkk). 5. refl. būti paklotam, dirgti, stovėtis: Jau gana linam klojė́tis, reikia suimti Srv. Kai šalta, o da sausa, linai negreit klojė́jas Bsg. Linai tebesikloji (tebesiklojėja) J.Jabl. Pavilgiau audeklą, ištiesiau ir testa klojėjas Vlk. Per žiemą ir šiaudai klojė́jas (gulisi) Ds. \ klojėti; atklojėti; daklojėti; išklojėti; nusiklojėti; paklojėti; parklojėti; perklojėti; priklojėti; suklojėti; užsiklojėti

Ką reiškia žodis kloktelėti? Visi terminai iš raidės K.