klupinėti reikšmė
Kas yra klupinėti? klupinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. SD352, R, K iter. dem. klupti 2: Ko tu čia dabar keliaklupstas klupinėji?! Š. Girtas bėgdamas klupinė́ja, klupine bėga, snukiu ardamas J. Keliu ėjo, klupinė́jo, kakta žemę mušinėjo JD1302. Svieto bernų žirgai klupinėja, o mano bernelio vis taip šokinėja TDrIV117(Kb). Brolio [žirgas] šokinėja, piršlio trapinėja, o to šelmio bernužėlio keliais klupinėja Slk. Ir ji, šlepsėdama šliurėmis, vis taip pat po truputį klupinėdama, išėjo į kitą kambarį rš. Ženkite tiesius žingsnius savo kojomis, kad kas neklupinėtų kaip raišas brš. | prk.: Nes jei tai darote, neklupinėsite (morališkai nenupulsite, neklydinėsite) Ns1841,1. 2. prk. sunkiai dirbti, triūsti: Septynerius metus Aleksas klupinėjo Lamsargio laukuose J.Avyž. Viena klupinė́k, eik apie tuos trūsus Gs. \ klupinėti; atklupinėti; priklupinėti