klydinėti reikšmė
Kas yra klydinėti? klydinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. K, J, BŽ28,35, NdŽ vaikščioti nerandant kelio, klaidžioti: Septynerius metus klydinėjo toje girioje rš. Ilgai klydinė́jęs privažiavo pas tą karčemą Jrk. Nežino kur nusiblokšti, nežino ką pradėti, klydinėja po tamsą A1884,290. Jis klydinė́jo šen, jis klydinė́jo ten, ale tikrąjį taką nesurado MitI343. Tris dienas ir tris naktis ta bėdulėlė plantožėj aplinkui klydinėjusi LC1887,4. O aš kaip paukštelė klydinė́ju viena (d.) Smn. Kad man būt pasakę, galgi būt reikę tiek klydinė́t? Ds. 2. vaikščioti, bastytis, klajoti: Jei ant lytaus (jei lis), vištos vakarą klydinė́[ja] (ilgai neina tūpti) Prk. Šisai gintaras tris tūkstančius metų svetur klydinėjęs prš. Mėlyname danguje klydinėjo nedideli balti debesėliai A.Vien. Ūkanos ir drėgmė klydinėjo ežiomis ir keliais rš. | Jos putliose, mergiškose lūpose klydinėjo sumišimo šypsena rš. | Jis klydinėjo žvilgsniu po karaliaus kambarį rš. Jis klydinėjančiom akim žvelgė kažkur į erdvę rš. \ klydinėti; išklydinėti; nuklydinėti; paklydinėti; parklydinėti; perklydinėti; priklydinėti