knyslė reikšmė
Kas yra knyslė? knyslė̃ sf. (4) 1. kiaulės nosis, šnipas: Reik įsukti kiaulei į knyslę drotį Ms. Už knyslė̃s užnera KlvrŽ. Duok par knỹslę Slnt. O jeigu knyslę ir įkiš į geldą, tai, lyg užrišti būtų, nasrų negalėję atidaryti I.Simon. Pati knyslė̃ kiaulės įvilta su drote J. | Mama pietums išvirė kiaulės knyslę su kopūstais Brs. Kas čia par mėsa: knyslė̃ ir ausys Šts. Kiaulės galvą kai virsi, man palik pačią knỹslę Vkš. 2. bet kokio gyvūno šnipas: Snukelis [ežio] ištįsęs pailga knysle su aštriais danteliais rš. Naktinės plestekės laksto nuo vienos gėlės ant kitos ir, giliai įleisdamos savo knysliukes, godžiai geria saldžius syvus rš. | prk.: Naginės knyslė̃ (priešakinė dalis) sušalo į ragą Šts. 3. menk. nosis: „Net abi knyslės skylutės matyt!“ – pagalvojo Petras ir šyptelėjo rš. Duosiu tau par knỹslę – daugiau nebekiši nosies, kur nereikia Kal. ^ Nekišk savo knyslės į durų tarpą (nesikišk į kitų reikalus) Slnt. 4. išknista vieta: Pati ponia apeidavo visus savo laukus, apšniukštinėdavo visus pašalius, ar neužtiks kur nors brydės, pėdos ar knyslės rš. ◊ knỹslę kìšti domėtis ne savo reikalais: Su tuo žmogu negal apsikęsti: kìša visur savo knỹslę – kur reika ir kur nereika Slnt.