kriaukšėti reikšmė

Kas yra kriaukšėti? kriaukšė́ti, kriáukši, -ė́jo J, OG348, NdŽ, Rm, kriáukšėti, -i (-ėja), -ėjo J 1. intr. Kos46 tarpais krenkšti negalint atsikosėti ar pravemti, žiaugčioti: Kas te kriáukši (balsu kosi)? J. Ko dabar kriaukši, ar ne į tą gerklę papuolė barščiai? Paį. Dūmų prigėrus reikia kriáukšėti Pnd. Tai ir kriáukšės kaip katė Lnkv. Ar jam kas įsmigęs į gerklę, ar kas auga, kad kriaukšė́jo visą naktį Brs. Mūsų vaikai pradėjo kriaukšė́ti, gal peršalo Sb. Ką tas šuva bus prarijęs, kad kriaukši? Grž. Guli lovoj, paskui keliasi iš lengvo kriaukšėdama ir palieka sėdinti rš. | Nė žodžio nebegali ištart nekriáukšėdamas Srv. Kriáukši jau jis, nora vemt, kad jam užeina ledaka ant širdies J. Kelios viešnios negalėjusios užmigti ir išgirdusios, kad kasžin kas į tuos bliūdus kriaukši, vemia BsMtI127–128. 2. intr. LL69 kriuksėti. 3. intr. traškėti, triuškėti: Sausi, kieti cukorėliai labai skanūs: kai valgai, net kriaukši Ds. Grūša kieta kriáukša Škn. ║ grikšėti: Duona su žemėm: kriaukši, nemožna nei valgyti Bgs. Duona labai kriaukšė́jo, buvo daug žvirgždų Ldk. ║ braškėti: Kad lyja, tai net smėlys kriáukši Ds. Kiaulė kap pakiš snukį, kap pakiš po tvora, daržan lįsdama, tai net tvora kriáukši Prng. Titai dangtis kriáukši OG348. 4. tr. krimsti, triuškinti: Da ir tavo dantų turima, kad teip lengvai kriaukši riešutis Ut. Gera jam kriaukšė́t, kai dantys visi Ds. Kiaulės grūdus kriáukši Ds. Ėmė viedma ranką kriaukšėti, kad tik kriaukšt žiedas dantyse, tada pažino ji savo duktės žiedą (ps.) Nč. \ kriaukšėti; atkriaukšėti; iškriaukšėti; nusikriaukšėti; pakriaukšėti; prikriaukšėti; sukriaukšėti