kuilinti reikšmė

Kas yra kuilinti? kuĩlinti, -ina, -ino J 1. intr. menk. eiti, vilktis, kliunkinti: Kur dabar tas nenuorama kuĩlina? Up. Kuĩlina mūzą susukęs, must jau kas nors nepatiko Vvr. Kur daba kuĩlinsi, ar numie nenusėdi? Vkš. Dabojuos – senis pabaliu kuĩlina Vlk. 2. tr. vadinti, plūsti kuiliu: Jei kožnas ims kuĩlinti, nieko nebeišeis Jnšk. 3. refl. kasytis, krapštytis: Vaikas vis kuilinasi, turbūt utėlių turi Lg. \ kuilinti; atkuilinti; iškuilinti; nukuilinti; parkuilinti; prakuilinti