kvėpčioti reikšmė

Kas yra kvėpčioti? kvė́pčioti, -ioja, -iojo DŽ, kvėpčióti, -iója, -iójo K iter. dem. kvėpti. 1. intr. MŽ gaudyti kvapą, vos kvėpuoti: Kvė́pčioja dar, bet, matyt, greit mirs Gg. Dar vaikas kiek kvė́pčiojo, kai iš prūdo ištraukė Ds. Senukas ne juokais buvo perilsęs, kvėpčiojo kaip primuštas rš. 2. intr. lengvai pūsti, pūsčioti, dvelkti: Šiandie vėjas taip palengva kvė́pčioja Mlt. 3. tr., intr. dainuoti; giedoti: Kvė́pčio[ja] (dainuoja) ana puikias dainas J. | Kielikas kvėpčio[ja] (čiulba, šūkčioja) parugiais Gr. \ kvėpčioti; pakvėpčioti