kvietinis reikšmė

Kas yra kvietinis? kvietìnis, -ė adj. (2) J, NdŽ, DŽ; SD310 → kvietys: Kvietìniai pyragai K. Išsikepiau tris plodeles (bandeles) kvietìnio ragaišio Vžns. Brolis liepė pačiai prikept daug blynų kvietinių LB236. Trečiam kubke kvietinis alus Aru52(Zt). Miltai kvietiniai vidutiniai SD140. Skubinkias bei minkyk tris kupkeles miltų kvietinių BB1Moz18,6. Grūdas kvietinis, inpuolęs ing žemę, neapmirtų SE283. Kaip čystysi mano žarnas (sako karvė), tai rasi sidabrinį žiedą ir kvietinį grūdą Aru24–25(Dv). Kvietìnė žemė (kur kviečiai dera) Prn, Tvr, Kš. | Kvietinis aštuonnytis – lygu kviečio grūdas eita dviem pusėm, o vidurė[je] driūžė Bržr. | Žmogus iš tikrųjų atrodė geras. Kiek plikterėjusia kampuota kakta, vešliais kvietiniais (šviesiais, kviečių spalvos) ūsais panosėje ir daugybe smulkių raukšlelių aplink akis J.Balt.

kvietinis sinonimai

kvietinis junginiai

• Kvietinis alus