kvietka reikšmė

Kas yra kvietka? ×kvietkà (brus. квeткa) sf. (2), (4) K 1. R79,89, MŽ, KBII82, KI3, NdŽ, Mžk, Šln gėlė, žolynas: Pinavija graži kvietkà Skr. Pavasarį visos kviẽtkos pražydo Trg. Sveiks, kvietkẽlėmis pasidžiaugęs, sveiks prisiuostęs K.Donel. Ant žemės žyd kvietkelės KlvD19. Aš pas savo motynelę kaip lange kvietkelė, o pas tave, bernuželi, kaip kampe šluotelė KlpD36. Ant langelio kvietkelės žydėjo, ant rankelių žiedeliai žėrėjo (d.) Šil. Auginsiu darželyj kvietkutes gražias KlvD353. Eisma vedu į darželį, skirsma vedu tris kvietkeles Kos89. Mano avaite! ar tu puikiąsias kvietkàs auginai? Jrk86. | O kad vyras – kaip kvietka (gražus)! BsV312. Pelėdos sparnai ar ne kvietkelės? Sch19. | Mastelytė be kviẽtkų juostelėse J. [Rankšluostyje] išsiūta eglės kvietkelė rš. Kvietkoms moliavotas N. 2. žiedas: Kap kvietkos nėr (kai nežydi), tai i bulbų nėr Aps. Aš buvau teip skaisti, teip graži, kaip kvietka rožės Tat. 3. R343, KBII82, P gėlių, žolynų puokštė: Jau vaikai, mačiau, gėlių kvietką nešės Krkl. Aš nuravėsiu ir palaistinėsiu, suskinsiu į kvietkelę LTR(Plv). Kas pasėjo žalią rūtą, kas supynė į kvietkelę? BsO152. Pasikirtau dobilėlių ir sudėjau į kvietkelę JD862. Aš skinsiu kvietkelę žalių rūtelių RD45. Iš bijūnėlių kvietkelę skinsi JV1100. O iš viršūnėlės skinčiau į kvietkelę N109. Ant sutartuvių rūtų kviẽtką duoda jaunoji anytai par savo kavalierių J. Merga su kvietkà kviečia jaunikį J. Pražysi, rūtele, kvietkelėse JV912. Prisiskinsim kvietkùčių, žalių rūtų šakučių Čb. | Kvietkà plunksnų, žiedų J. Kvietka plunksnų N. | Žąsies „kvietką“ (ryšulėlį) daro, kad koją, skilvio pusę, sparnelį suriša su grobais Šts. 4. papuošalas: Tatai turia užu auksiną kvietką BBSir21,23.

Ką reiškia žodis kvietkaitė? Visi terminai iš raidės K.