naujybė reikšmė

Kas yra naujybė? naujýbė sf. (1), naujỹbė (2) K 1. naujumas: Šitos knygos pamėgsta (patraukia) tikt per savo naujỹbę KI89. 2. SD195, R naujas dalykas, naujovė: Mokslo naujýbės DŽ. Pritaikytos naujybės gamybos srityje sp. Šita naujybė ... atrodo ne visai įprasta GK1939,102. Visokioms naujybėms priešindavosi A.Baran. Kalba negali apsieiti be naujybių rš. Tą senybę trem naujybė SGI152. 3. VlnE92, MT127 nauja būsena, atsinaujinimas, atgimimas: Ir mes naujybėje žyvato turim gyventi BPII523. Jau tasai naujybėje žyvato vaikščioja MP162. Idant tarnautumbim naujybėj dvasės, o ne senybėj literos BtPvR7,6. Iš numirusių kėlės, idant gyvatoj savoj parodytų mūsų gyvatos naujybę DP199.

naujybė antonimai