nuraišyti reikšmė

Kas yra nuraišyti? nuraišýti 1. K, LVII836 iter. nurišti 1: Kasnykėlius nuraišysim LTR(Kš). 2. tr. Ob, Krns, Trgn, Dgl atkalbėti nuo vedybų, išardyti vedybas, peikiant vaikinui merginą ar merginai vaikiną: Ir Augustiną kaltino žmonės, kad per daug savo posūnį skriaudęs, per mažai jam bandos sėjęs ir jo vedybas norėjęs nuraišyti A.Vien. Sunku jau nuraišýt, kad ir bobos mala liežiuviais Ut. Bobom ir liežuviai nudils, lig ją nuraišìs Dkk. Čia boba tai kai velnias – su savo pletkais man ir berną nuraĩšė Užp. ║ nukalbėti, nupeikti: Būčiau pasisamdžius mergą, ale kaimynai nuraĩšė Trgn. ║ paveržti, atmušti: Nuraĩšė mergą pačiam darbymety Sv. Nepaseis tau tas gyvulys, kad nuraišeĩ nuo manęs – mano jau buvo suderėta Ktk. ^ Nuraišė kai berną nuo mergos LTR(Ds). 3. tr. Pc suvokti, suprasti, išaiškinti: O takus tavo tikruosius tu pats duok man nuraišyt KN21. Teminuraišo takus savo KN115. \ raišyti; apraišyti; atraišyti; įraišyti; išraišyti; nuraišyti; paraišyti; perraišyti; praraišyti; priraišyti; suraišyti; užraišyti