pagirys reikšmė
Kas yra pagirys? 1 pagirỹs sm. (3b) K girios pakraštys; laukas prie girios: Jijė gyvena pagirỹ, t. y. netoli girios J. Pagiriaĩs ejau ir mačiau Prk. Da pagirė̃[je] gražaus šieniuko pasišienavau Erž. Žiūrėk, rytuose aušra jau teka, pabudę paukščiai pagiriais šneka Mair. Šuo į pãgirius neeita, tik vilkas bėgio[ja] Prk. Pãgiriu eitant yr tokios pievos šlapios Kl. Per kalną, per daubas saulelė teka, pagiryj mergelė linelius rauna KlpD84. Girelė[je] kirto, pagirė[je] tašė, ant vieškelelio vežė StnD21. O ir atjojo iš pagirių bernelis, o ir pabaidė tėvo pilkas aveles TDrV4. Nuo putinėlio, nuo šermukšnėlio pagiružiai raudoni, nuo bernužėlio, nuo šalberėlio antakužiai mėlyni JV785. Ir pamačiau mergužę pagirėliais vaikščiojant, uogeles berankiojant RD51. Eiki, mergyte, eiki, jaunoji, vis pagirėliais, vis pamarėliais Sch19. ^ Kap girioj šaukia, tep pagirỹ atsišaukia Dkš. Pagiryj du ratu (ausys) B. Pagiryj du zuikučiai tupi (akys) Jrg. Pagiryje katilas verda (skruzdėlynas) Jnš.
2 pagirỹs sm. (3b) K žr. pagirios: Jam iš bailės visas pagirỹs išėjo Krč.
3 pagirỹs, -ė̃ smob. (3b) pagirio gyventojas, pagirėnas: Pagiriaĩ pievas pjauna Dkš.