paguoda reikšmė
Kas yra paguoda? pagúoda sf. (1) Gs, Jrb, pãguoda (1) Slnt, Ms, Kv, Vvr 1. paguodimas, suraminimas, užjautimas nelaimėje, skausme: Nėra ten nė jokios pãguodos del nuvargusio, pailsusio žmogaus J. Ans netur nė jokios pãguodos, t. y. šuns vieto[je] yra J. Nei tėvai, nei giminės iš jo jokios paguodos neturėjo A.Vien. Pagúodos neturiu Kb. Piemuo negavo pãguodos prie šeimininko Sr. Oi dainos, dainelės, jūs mano paguoda: visi širdies skausmai su jumis prapuola LTR. O kad tu į bėdą įpulsi, niekados paguodos ir pagalbos nestokosi S.Dauk. Kaip tėvelis, teip tėvelis, ale motinėlė, kolei gyva čia ant žemės, visa paguodėlė (d.) Vl. Lopšelį lingavai, dukterėlę migdinai, sakei, kalbėjai: bus galvelei paguodėlė LTR(Dkk). Kur jos bernelis, kur širdies paguodėlė? LTR(Zp). | prk.: Jų devyneta paguodų (vaikų) bėga aplinkui gargaliuodami S.Čiurl. ^ Greita roda geriau negu paguoda KrvP(Lž). Duktės neturėsi – paguodos nematysi KrvP(Vlkv). Gera pati vyrui parama, bėdose paguoda KrvP(Vlk). 2. globa, globojimas: Neįsipilk, tėveli, dar ilgai pateksi mano pagúodai! NdŽ.