painė reikšmė

Kas yra painė? páinė sf. (1) K, paĩnė (2) Vlkv žr. painiava: 1. R Man tikra páinė su tokiu arkliu nuvažiavus: niekur nuo vežimo nenueisi Žvr. Toks mezgimas tai tik painė – daug žiūrėjimo, daug galvasukčio Jrb. Numirtų – tos páinės nebeliktų Skr. Kai reikės pasidalinti, būs páinė Up. Čia darbo nematyt, tik páinės daug Jrb. Čia páinių randas, kurias negalima iš kelio paruimuoti KII279. Iš tikrųjų man šituoju atsakymu daug painės padarė V.Piet. 2. Gudri jo galva baltai pražilo ir jau nebe taip smagiai gyvenimo paines išrišdavo LzP. Kas man tas paines išaiškins? A1884,53. Tu čia visokių páinių pripaistei Rm. Viešpatauja didelė nuomonių painė Pč. 3. ppr. pl. R216 pinklės: Jam visur darė paines, bet jis stipriai savo nuomonių laikėsi prš. Sentėvis vis toliaus parėjo į vargų ir paklydimo paines Kel1865,2.