painiava reikšmė

Kas yra painiava? páiniava sf. (1) Gs, painiavà (3b) Skr 1. keblumas, nepatogumas, kliūtis, kliuvinys: Pirk žemę, kad nebūtum páiniavos J. Kai páiniava ans mums namuos Škn. Pinklių pinklės, painiavų painiavos – reikia ir iš proto išeiti, kol ką gausi Brs. Niekaip negalėjau iš tos painiavos išsisukti rš. Kur žingsnis, ten painiava, ten kliūtys V.Krėv. Parodo jam keblumus ir painiavas gyvenime A1883,76. | Pakliuvau painiavõn (į rietenas, vaidus), da i man pakliuvo nugaron Vdš. ^ Tylėdamas neįkrisi per liežuvį į painiavas TŽV621. 2. sunkiai suprantamas, painus dalykas, neaiškumas, maišatis: Visai tai painiavai išaiškinti reikėtų kelių valandų rš. Turime mokyti mokykloje ne tiek gramatikos terminų ir įvairių kalbos páiniavų, kiek gyvųjų kalbos dalykų J.Jabl. 3. Klm, Šlv klaidinanti dvasia, nelabasis: Kas do páiniava mane apstojo, kad kelio neberandu! Krp. Musėk, painiava vedžioja! LTR(Žg). 4. scom. kas lenda į tarpą, painiojasi: Yra páiniava (apie meilužę) – kur tą pačią bemylės! Krš.

painiava sinonimai

Ką reiškia žodis painiavesis? Visi terminai iš raidės P.