kliuvinys reikšmė

Kas yra kliuvinys? kliuvinỹs sm. (3b) 1. kliūvantis daiktas, kliūtis: Šitie du akmenys – tai didžiausias kliuvinỹs ariant Sdk. Šita upė – didžiausias kliuvinỹs Č. Vyrai susitarė duobę ažverst, kad nebebūtų kliuvinio LTR(Dkk). Šitas šienpalaikis sudžiūtų – kliùvinio nebebūtų Pnm. Kad ne tas kliuvinỹs, viskas būtų gerai Vb. Vasarą staklės gryčioj – tik kliuvinys: darbų daugybė, nei kada aust nėra laiko Kp. Nenoriu kam nors kliuvinys būti rš. Kai tik imi keliauti, tuomel esti kliuvinių Vr. | Tie vaikai tai tik kliuvinỹs Zr. 2. trukdymas: Sunki ekonominė padėtis ir baudžiavinis jungas buvo didžiausias kliuvinys liaudies gerovei kilti rš. Reikia šalinti iš jos kelio visus kliuvinius rš. Svarbiausias gyvenime kliuvinys – nežinojimas rš.

kliuvinys sinonimai