paliauba reikšmė

Kas yra paliauba? paliáuba sf. (1), paliaubà (3b) [K], pãliauba (1) Slnt; SD386, CI158 paliova, perstojimas, atvanga: Atilsis nuog kariavimo iž sukakio abiejų šalių, paliauba neilga nuog karionės SD55. O teip sunkiose ir tūlose kančiose idant vienok būtų kokis padūksis paliaubõs DP354. Jis it vargo pelė be paliaubos triūsėjo A1885,59. Dar labiaus vienas kitą ragindami, tai saldžiąją, tai karčiąją be paliaubos maukė pirmiaus stikleliais, paskuo sklenyčiomis LTI41. Be paliaubos steigė (stengėsi) bažnyčios reikalūs M.Valanč. Gervė nuo auštant lyg temstant po šlapią karalystę be paliaubos vaikščiojo Blv. Idant melstumbimės be paliaubõs DP78. Dirbo be paliaubos iki vakarui SPI329.