palyčia reikšmė

Kas yra palyčia? 1 ×palýčia (brus. пaлiцa) sf. (1) K, OZ39, Dv, Rs, palyčià (2) Lkm, Mrc; Q388, R žagrės ar plūgo verstuvė: Palýčias dedam, kad vaga būtų platesnė, kad arklas geriau žemę verstų Pg. Plūgo palyčià nudilo, reiks naują dėdinti Grg. Kietoj žemėj plyšta greitai ne tik noragas, ale ir palỹčios Al. Sudilo žagrės noragai ir palyčià Ds. Čia noragas, o čia palyčià prie noragui Pb. Tridalinė palýčia nesmauka arimą Klp. Net palýčia sulinko, kai užkliudžiau akmenį Mrj. Puiki žagrė, palýčios giliai rėš žemę Brt. Be palýčių labai siaurai arklas vagą verčia Ssk. An žagrės užsikala du noragai ir dvi palýčios Vrn. Orei žagrių reiks, palỹčių beigi noragų K.Donel. Verstuvės, arba palyčios, buvo daromos iš ąžuolo ar beržo, vėliau iš geležies rš. Medinės buvo palýčios, iš šermukšnio Rud. Ar gražiai eina jo tiej palši jauteliai, ar gražiai verčia liepinės palyčėlės? LTR(Srj). ^ Palyčia – tavo močia telyčia (mėgdžiojasi susipykę vaikai) Mlt.
2 ×palyčià (brus. пaлiцa) sf. (2), palýčia (1) lentyna: Sudėk indus į palyčią Klov. Paimk duoną nuo palyčios Šln. Prikalk palỹčią – ji tuojau nukris Rt. Pieną su puodyne pastačiau aukštutinė[je] palyčio[je] Sdb. Ylą padėjau ant palỹčiai Grg. Sudėk lėkštes į palyčãlę Gršl. Numazgojus lėkštes gražiai palyčikėje sudėliok Jnš. Rašalą vakar palyčė̃lė[je] pri sienos mačiau Vkš. ^ Kad nieko neturėsi, ant palýčios dantis padėsi Ob.