parankė reikšmė

Kas yra parankė? 1 parañkė sf. (2), pãrankė (1) 1. K rankos apatinė pusė; vieta po apatine rankos puse: Ką čia neši, parankė[je] pasikišęs? Grž. Tarnai ir dvariškiai paėmė jį nusilpusį už parankių ir nusivedė į poilsio šėtrą A.Vien. Ažu parañkės paėmė ir nusivedė Ds. Už parañkės vedasi Dkš. Jis ją vedėsi po parañkės Pn. Laikydamas ją už parankės, Klemensas nuėjo siauručiuke, senoviška Maskvos gatve J.Marc. 2. LL154 kėdės atrama rankai pasidėti: Valgė stovėdami, pasirėmę tiktai kiek į sėdynių parankes rš. Jis padarė savo sosto parankes iš aukso rš. 3. šakių ar kurio kito įrankio rankena: Nesmagi ši šakė, kad parankės nėra Klvr. 4. loc. sing. prieveiksmio reikšme arti, čia pat, po ranka: Te man viskas parañkėj būdavo, tai greit ejos Slm. Prakelk puodą toliau, anas man baisiai parañkėj (trukdo) Lkm. Pastrauk toliau – vis parañkėj ir parañkėj, nieko negaliu daryt! Lkm.
2 ×parañkė sf. (2) žr. 2 paranka. ◊ ant parañkės (ant parañkių) išim̃ti Rs davus užstatą, garantiją, laikinai, iki teismo, išleisti kaltinamąjį į laisvę: Buvo pasodinę į kalėjimą, ale an parañkės ìšėmė Jrb. Ìšėmėm jį ant parañkių iš kalėjimo Mrp.