pasiūbuoti reikšmė

Kas yra pasiūbuoti? pasiūbúoti 1. intr. DŽ1 kiek svyruoti, palinguoti: Kai vėjelis pūtė, nė nepasiūbavo LTR(Brt). Pasiūbavo lelijėlė rūtelių daržely LTR(Mrj). Putinėlis pasiūbavo LB154. ║ kiek pakrypuoti: Ir papūtė vėjelis, pasiūbavo laivelis, pasiūbavo laivelis, ir įpuolė mergelė (d.) Srj. | refl.: Dyglių patelės plaukia pasisiūbuodamos rš. ║ pasvyruoti, kraipantis į šonus ar lenkiantis aukštyn žemyn: Ėjo, pasiūbuodamas į šonus rš. Kumelė pasiūbavo į šonus ir griuvo viduryje kelio K.Bor. Ne tiek aš audžiau, kiek gailiai verkiau, ant muštuvėlių pasiremdama, ant šaudyklėlės pasiūbuodama LTR(Sn). | refl.: Pasisiūbuodamas iššliaužia tankas rš. 2. intr. sklisti bangomis (apie melodiją): Jos balsas, skardus, graudus, aidi pasiūbuodamas ir atsiliepia anoj pusėj upės J.Paukš. 3. tr. pasupti: Palinguos, pasiūbuos iš vienos pusės, iš antros Vaižg. Uždėjo grabelį ant dviejų rankšluosčių, paėmė už galų keturios moterys ir taip, lyg pasiūbuodamos, nulingavo ligi kapinių rš. ║ DŽ1 įlaiduoti: Pasiūbãvęs akmenį, meta jis par upį J. 4. intr. kiek sulinksėti: Ir užjojo ant tilto, pasiūbãvo sijužės JD160. \ siūbuoti; atsiūbuoti; įsiūbuoti; išsiūbuoti; nusiūbuoti; pasiūbuoti; parsiūbuoti; prasiūbuoti; prisiūbuoti; susiūbuoti; užsiūbuoti