pleikė reikšmė

Kas yra pleikė? pléikė sf. (1), pleĩkė (2), pleikė̃ (4) Ml 1. Klt plotelis, lopinys (ppr. neapaugęs, plikas, tuščias): Visi rugiai ruduoja pléikėm, nuo šlapumo išreto Sv. Kirmėlės rudenį rugius išėdė pleikėm Tr. Čia pléikė gerų avižų, tenai pléikė pageltusių Ssk. Nu ir sudygo: pléikėm, pléikėm Jon. Pleikès ažkratyk [trąšomis] Dglš. Nušienausiu tą pléikę, kur neužsėta – vis glėbelis šieno Glv. Jau nėr kelio – prašilę, pleĩkių (vietų be sniego) daug Prng. Pleĩkėm sniegas, pleĩkėm be sniego Prng. Miške pléikės priaugę aviečių Dl. Pléikėm tokiom eina, kai blogas traktorinykas aria Vlk. 2. Tvr išplikusi vieta galvoje, plikė: Pakaušy jau nemaža pleĩkė Švnč. Galva jau plinka, pleikė jau nemaža švyti Ign. Kad ne pleĩkė, tai nebūtum laukas Prng. Oi, kiek daug pléikių tavo galvoj! Dbk. 3. Tvr, Lkm nušienauta pieva. 4. dėmė, žymė: Kažno kokia pléikė ant rankos atsirado – tokia ruda Ssk.