pleinė reikšmė

Kas yra pleinė? 1 pleĩnė sf. (2), pleinė̃ (4) KII110 žr. plynė: 1. N Didelė pleĩnė guli šičion toli ir plačiai nutekdama KI131. Buvo didė lygi pleinė, apdengta su krūmynais LC1879,21. 2. Iš tų pleĩnių, iš to torpyno eita kita karnolė Pgg. 3. sklypas, plotas: Lankupiai pardavė visą pleĩnę Prk. 4. Š karpinių šeimos žuvis: Variuje kilbukus ir pleines gaudydavau J.Bil.
2 pléinė sf. (1) 1. ppr. pl. Pl žr. pleiskana: Burna eina pléinėm K.Būg. Ant veido yra pléinių Pnd. Saulė nudegino kaklą, paskui pléinėm nuėjo skūra Ėr. ║ atskala, atplaiša: Ot maliava: pusę metų pabuvo ir nuejo visa pleinėm! Dgl. 2. ppr. pl. žr. 2 plėnis: Žarijos dedas pléinėm K.Būg. Nueis jo visos trobos pléinėm Užp. 3. plėvė: Kas gi pléinę nuog pieno nugraibė? Plm.