pliaukštelėti reikšmė
Kas yra pliaukštelėti? 1 pliáukštelėti, -ėja, -ėjo Btg 1. intr. supliaukšėti: Ūkininkas pliaukštelėjo botagu rš. ║ suploti, supliauškinti: Donė pliaukštelėjo delnais rš. ║ pykštelėti, pokštelėti: Menkas ir šūvis: pliaukštelėjo kaip iš votego, ir gana Vvr. Pliaukštelėjo antras šūvis rš. 2. intr. su garsu suduoti: Kažkas pliaukštelėjo delnu Beniui per petį J.Avyž. Vincas pliaukštelėjo vadelėmis jaunam, gražiam bėriui per šonus, ir mudu važiuojam J.Marc. 3. intr. plekštelėti, sučepsėti: Ech, taip ir jaučiu skaidriosios kvapelį, – jis pliaukštelėjo liežuviu rš. 4. intr. tekštelėti: Ventos gilmėje, duburkyje, pliaukštelėjo lydeka Žem. ║ nukristi, dribtelėti (į vandenį): Kartis lėkė geroką galą ir pliaukštelėjo į balą J.Dov. Kad pliaukštelėjau purvynan! Db. 5. tr. šnek. trumpai pasakyti, leptelėti: Pliáukštelės kokį žodį, ir, veizėkis, beturįs atakį Vvr. Pliáukštelėjo nėkus Vkš. \ pliaukštelėti; papliaukštelėti
2 pliaũkštelėti, -ėja, -ėjo intr. DŽ kiek nupliaukšti, niekus nukalbėti, nublevyzgoti.
pliaukštelėti junginiai
- pliaukštelėti/užvožti į