pliumpis reikšmė

Kas yra pliumpis? 1 plium̃pis sm. (2) šnek. 1. Šts sąmyšis: Kiek ana ten plium̃pio pridirbo! KlvrŽ. Toks plium̃pis ten pasidarė, kad aš turėjau išbėgti lauka Ms. 2. Varn platus, laisvas drabužis: Pliumpis yra drabužis be liemens ir be stuomens J. Šios mados paletai plium̃piai Krš. Nertinį plium̃pį užsivilkusi turėjau Rdn. Ne sijonas, bet pliumpis Šts. ◊ plium̃piais išeĩti niekais virsti: Išẽjo plium̃piais ano ketėjimai, žadėjimai Ggr.
2 plium̃pis, -ė smob. (2), pliùmpis (1) Grk menk. 1. Krp, Krtn kas apsileidęs, ištižęs: Sėdėdavo jis kaip tikras pliumpis, kažkaip nežmoniškai persikreipęs, lyg taisydamasis ir visiškai galvą padėti Vaižg. Tas pliumpis negalia apsirengti pats Grz. Koks ten plium̃pis atejo? Mžk. 2. Jnš kas apsivilkęs plačiu drabužiu: Aš to burnoso negaliu vilktis: kaip apsivelku, kaip tik pliùmpis, negal nė veizėti Užv. ^ Eina išsiskleidusi kaip plium̃pis Lk. ◊ Telšių̃ plium̃pis Tl, Eig, Krš; VP46 apsileidėlis, ištižėlis: Ko vaikščioji išsiplėtęs kaip Telšių̃ plium̃pis Mžk. Girdėdamas jūsų žodžius, nuo lenkų pavogtus, ne kartą iki žarnų Telšių pliumpis juoktųs rš.