plocinis reikšmė

Kas yra plocinis? plócinis (plg. la. plācinis) sm. (1) 1. toks keptas ar virtas iš kietos tešlos be mielių (ppr. su bulvėmis) paplotėlis: Rytoj iškepsiu plócinių Jnšk. Čia plócinis, ne pyragas Grž. Toks to plócinio sudžiūvimas – gali dantį išsilaužt Všk. Mes dažnai pusryčiam plócinius taisom Pbr. Kol karšti plóciniai – gardu Všk. Plociniai bežiūrint geltonuoja, pučiasi, kvepia – visa pirkia pakvipusi J.Paukš. Kvietiniai plóciniai – ponų valgymas, kur čia mum kasdien virti Krč. ║ Lnkv prastas, nepavykęs pyragas: Kad jau neturi ragaišio, tai ir to plócinio nerodyk Všk. Nenusidavė pyragas – bet toks plócinis išėjo Všk. 2. smūgis, kirtis: Aš savo vaikam už melagystę ne vieną plócinį esu užplojęs Všk. Ar gali suskaityti tuos visus plócinius, katruos esu iš močekos iškentėjęs! Všk.