prakalba reikšmė

Kas yra prakalba? prakalbà sf. (3b) DŽ, prãkalba (1) [K], Grv, Kp, Skdv 1. R387, J kokia nors proga sakoma kalba: Suvažiavimas užsibaigia su atsisveikinimo prakalbomis Žem. Direktorius jau baigė savo prakalbą rš. Daug prãkalbų sakė in kapų Ktk. Ilgą prakalbą laikyti LL141. 2. SD293, R, A1884,86 įžangos žodis, pratarmė: Mažvydo prakalba – tai pirmutinis vykęs gan įmantrios literatūrinės formos bandymas V.Myk-Put. „Pasakėčių“ prakalbėlės gale yra pasirašęs Rygiškių Jonas J.Jabl. 3. apkalba: Tu anytėle senoj, mano močiute slaunoj, nepramanyki man prakalbėlių šį mielą vakarėlį (d.) Mtl. 4. pažiūrų, nuomonės išdėstymas: Kitą prãkalbą pradeda kalbėt, visaitėvas negirdėj[o] Str.

prakalba sinonimai

Ką reiškia žodis prakalbauti? Visi terminai iš raidės P.