pratimas reikšmė

Kas yra pratimas? pratìmas sm. (2) 1. → prasti 1: Tegul per nepratimą rašyti ir sykį, ir antrą nepasisektų TŽIV274. Būtų galėjęs slaptomis tai daryti, tik neleido įgimtas atvirumas ir nepratimas meluoti Vaižg. 2. uždavinys, veiksmas, skirtas kam lavinti, mankštinti, pratinti: Fiziniai pratimai išvysto fizines jėgas FT. Pratìmas rašyti, skaičiuoti, uždaviniai spręsti J.Jabl. 3. K → prasti 4: Dėl pratimo suprantu M.Valanč. \ pratimas; apsipratimas; įpratimas; išpratimas; papratimas; perpratimas; pripratimas; supratimas

pratimas sinonimai